Šarūnas Jasikevičius 2021-ųjų metų vasarą paliko Kauno „Žalgirį“ ir persikelė į Barselonos „Barcelona“ klubą. Ilgamečio „Žalgirio“ trenerio postą Kaune perėmė austras Martinas Schilleris, kuris su Kauno klubu debiutavo Eurolygoje.
1. Š. Jasikevičius pr. M. Schilleris - trenerių skirtumai
Abu treneriai naudojasi skirtingomis komunikacijos filosofijomis. Šarūnas Jasikevičius rungtynių metu demonstruoja daug daugiau emocijų, nei tai daro Martinas Schilleris. Minutės pertraukėlių metu austras naudojasi NBA naudojama praktika ir prieš pateikdamas auklėtiniams nurodymus aikštėje pasitaria su savo asistentais. Šarūnas Jasikevičius visą minutės pertraukėlę naudoja Lietuvoje labiau įprastą metodą, kai treneris sprendimų ieško būdamas šalia komandos.
Žurnalistai taip pat išskyrė ir pokytį ilgosios pertraukos metu. Įprastai Kauno klubo žaidėjai iš karto po antrojo kėlinio pabaigos signalo skubėdavo į rūbinę klausyti trenerio Š. Jasikevičiaus pastabų, tačiau Martinas Schilleris šį laiką išskirsto panašiai, kaip ir per minutės pertraukėlę. Visų pirma, specialistas pasitaria su savo asistentais ir po kelių minučių perduoda svarbiausią informaciją žaidėjams. Per tą laiką žaidėjai bendrauja tarpusavyje. Rūbinėje stipriai išryškėjęs kapitono Pauliaus Jankūno vaidmuo.
Už aikštės ribų abu strategai taip pat turi nemažai skirtumų.Šarūnas Jasikevičius dėl savo emocionalaus būdu aistruoliams dovanodavo įdomias, atviras ir kiek provokuojančias spaudos konferencijas. Tuo tarpu Martinas Schilleris kalba labai kukliai, trumpai ir dažniausiai nekalba apie varžovų silpnąsias puses bei būdus, kaip galės juos atakuoti. Tai yra kone visiškai priešingos asmenybės bendraujant su žurnalistais, jeigu lyginame Martiną Schillerį su Šarūnu Jasikevičiumi.
2. Puolimas ir gynyba - apžvalga
Martinas Schilleris Lietuvoje naudoja šoninę (angl. side) arba „ICE“ gynybą. Būtent dėl šios priežasties ir gynybinių funkcijų akcentavimo austras G-lygoje buvo laikomas aukšto lygio gynybiniu treneriu. Šarūnas Jasikevičius akcentuodavo iš dalies skirtingą gynybą prieš kiekvieną oponentą, kurios tikslas būdavo priversti oponentą žaisti per jo silpnąsias vietas.Martinas Schilleris prieš visas komandas naudoja identiška gynybos metodą ir neskiria pernelyg didelio dėmesio varžovų silpnųjų vietų analizei. Pagal gynybinį reitingą Martinas Schilleris (po pirmų 6 2021/21 metų Eurolygos sezono rungtynių) 0.7 balo lenkia Šarūną Jasikevičių (97,0 prieš 97,7).
Puolime abu strategai taip pat naudoja skirtingas filosofijas. Šarūnas Jasikevičius savo puolimo arsenale turėjo ir Barselonos „Barcelona“ gretose vis dar turi apie 40 skirtingų derinių, tuo tarpu Martinas Schilleris naudoja bent 4 kartus mažiau - apie 10. Pastarasis savo auklėtiniams suteikia daugiau veiksmų laisvės. Po 6 rungtynių austro vadovaujamas „Žalgiris“ turi 105,3 balų puolimo reitingą, tuo tarpu paskutiniojo Šarūno Jasikevičiaus sezono Kaune metu šis rodiklis siekė 100,7 balo.
Paradoksalu, tačiau 2019/20-ųjų metų sezone „Žalgiris“ demonstravo trečią lėčiausią greičio (angl. pace) rodiklį su 80 atakų per rungtynes. 2021/21-ųjų metų sezone Martino Schillerio auklėtiniai per pirmąsias 6 rungtynes atlieka po 76,2 atakas per varžybas ir yra antra lėčiausia komanda po Sankt Peterburgo „Zenit“
3. Tritaškių ir baudimų metimai, klaidos
Būtina pažymėti ir pagerėjusį kauniečių tritaškių taiklumą. Paskutiniajame Šarūno Jasikevičiaus sezone komandos tritaškių metimų taiklumas Eurolygoje siekė 38,2%, tuo tarpu Martino Schillerio auklėtiniai per pirmąsias 6 rungtynes fiksuoja 41,4% taiklumą (antras geriausias rezultatas). Panašios tendencijos yra matomos ir baudų metimų pataikymo grafoje. Prie Jasikevičiaus treniravimo baudų metimų taiklumas siekė 82,6%, tuo tarpu prie Martino Schillerio treniravimo šis rodiklis siekia 91,1% (geriausias rezultatas po pirmųjų šešerių 2021/21 Eurolygos sezono rungtynių).
Nežymus skirtumas yra matomas klaidų grafoje. Į didesnius „rėmus“ įstatytas „Žalgirio“ žaidimas ribojo galimų klaidų skaičių. Vidutiniškai Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai klysdavo po 15,6 karto per varžybas. Martino Schillerio leidžiama improvizacija sąlygoja ir didesnį klaidų skaičių - 16 per rungtynes.
Šarūnas Jasikevičius VS Martinas Schilleris
Šarūnas Jasikevičius 2021-ųjų metų vasarą paliko Kauno „Žalgirį“ ir persikelė į Barselonos „Barcelona“ klubą. Ilgamečio „Žalgirio“ trenerio postą Kaune perėmė austras Martinas Schilleris, kuris su Kauno klubu debiutavo Eurolygoje.
Turinys
1. Š. Jasikevičius pr. M. Schilleris - trenerių skirtumai
Abu treneriai naudojasi skirtingomis komunikacijos filosofijomis. Šarūnas Jasikevičius rungtynių metu demonstruoja daug daugiau emocijų, nei tai daro Martinas Schilleris. Minutės pertraukėlių metu austras naudojasi NBA naudojama praktika ir prieš pateikdamas auklėtiniams nurodymus aikštėje pasitaria su savo asistentais. Šarūnas Jasikevičius visą minutės pertraukėlę naudoja Lietuvoje labiau įprastą metodą, kai treneris sprendimų ieško būdamas šalia komandos.
Žurnalistai taip pat išskyrė ir pokytį ilgosios pertraukos metu. Įprastai Kauno klubo žaidėjai iš karto po antrojo kėlinio pabaigos signalo skubėdavo į rūbinę klausyti trenerio Š. Jasikevičiaus pastabų, tačiau Martinas Schilleris šį laiką išskirsto panašiai, kaip ir per minutės pertraukėlę. Visų pirma, specialistas pasitaria su savo asistentais ir po kelių minučių perduoda svarbiausią informaciją žaidėjams. Per tą laiką žaidėjai bendrauja tarpusavyje. Rūbinėje stipriai išryškėjęs kapitono Pauliaus Jankūno vaidmuo.
Už aikštės ribų abu strategai taip pat turi nemažai skirtumų. Šarūnas Jasikevičius dėl savo emocionalaus būdu aistruoliams dovanodavo įdomias, atviras ir kiek provokuojančias spaudos konferencijas. Tuo tarpu Martinas Schilleris kalba labai kukliai, trumpai ir dažniausiai nekalba apie varžovų silpnąsias puses bei būdus, kaip galės juos atakuoti. Tai yra kone visiškai priešingos asmenybės bendraujant su žurnalistais, jeigu lyginame Martiną Schillerį su Šarūnu Jasikevičiumi.
2. Puolimas ir gynyba - apžvalga
Martinas Schilleris Lietuvoje naudoja šoninę (angl. side) arba „ICE“ gynybą. Būtent dėl šios priežasties ir gynybinių funkcijų akcentavimo austras G-lygoje buvo laikomas aukšto lygio gynybiniu treneriu. Šarūnas Jasikevičius akcentuodavo iš dalies skirtingą gynybą prieš kiekvieną oponentą, kurios tikslas būdavo priversti oponentą žaisti per jo silpnąsias vietas. Martinas Schilleris prieš visas komandas naudoja identiška gynybos metodą ir neskiria pernelyg didelio dėmesio varžovų silpnųjų vietų analizei. Pagal gynybinį reitingą Martinas Schilleris (po pirmų 6 2021/21 metų Eurolygos sezono rungtynių) 0.7 balo lenkia Šarūną Jasikevičių (97,0 prieš 97,7).
Puolime abu strategai taip pat naudoja skirtingas filosofijas. Šarūnas Jasikevičius savo puolimo arsenale turėjo ir Barselonos „Barcelona“ gretose vis dar turi apie 40 skirtingų derinių, tuo tarpu Martinas Schilleris naudoja bent 4 kartus mažiau - apie 10. Pastarasis savo auklėtiniams suteikia daugiau veiksmų laisvės. Po 6 rungtynių austro vadovaujamas „Žalgiris“ turi 105,3 balų puolimo reitingą, tuo tarpu paskutiniojo Šarūno Jasikevičiaus sezono Kaune metu šis rodiklis siekė 100,7 balo.
Paradoksalu, tačiau 2019/20-ųjų metų sezone „Žalgiris“ demonstravo trečią lėčiausią greičio (angl. pace) rodiklį su 80 atakų per rungtynes. 2021/21-ųjų metų sezone Martino Schillerio auklėtiniai per pirmąsias 6 rungtynes atlieka po 76,2 atakas per varžybas ir yra antra lėčiausia komanda po Sankt Peterburgo „Zenit“
3. Tritaškių ir baudimų metimai, klaidos
Būtina pažymėti ir pagerėjusį kauniečių tritaškių taiklumą. Paskutiniajame Šarūno Jasikevičiaus sezone komandos tritaškių metimų taiklumas Eurolygoje siekė 38,2%, tuo tarpu Martino Schillerio auklėtiniai per pirmąsias 6 rungtynes fiksuoja 41,4% taiklumą (antras geriausias rezultatas). Panašios tendencijos yra matomos ir baudų metimų pataikymo grafoje. Prie Jasikevičiaus treniravimo baudų metimų taiklumas siekė 82,6%, tuo tarpu prie Martino Schillerio treniravimo šis rodiklis siekia 91,1% (geriausias rezultatas po pirmųjų šešerių 2021/21 Eurolygos sezono rungtynių).
Nežymus skirtumas yra matomas klaidų grafoje. Į didesnius „rėmus“ įstatytas „Žalgirio“ žaidimas ribojo galimų klaidų skaičių. Vidutiniškai Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai klysdavo po 15,6 karto per varžybas. Martino Schillerio leidžiama improvizacija sąlygoja ir didesnį klaidų skaičių - 16 per rungtynes.